Prekių ženklų pažeidimo galimybės

Skirtingai negu civiliniuose santykiuose, santykiuose, kylančiuose iš intelektinių teisių pažeidimo, kompensacinė teisės funkcija įgyvendinama ne tik žalos atlyginimu, bet ir kitais būdais, kurie leidžia veiksmingiau pašalinti nukentėjusiajam atsiradusius neigiamus turtinius padarinius. Pastarosios elektroninės prekyvietės neužsiima prekių pateikimu į rinką, yra mažiau ar daugiau neutralios šia prasme, nes sudaro tik technines galimybes tretiesiems asmenims sueiti į prekių pirkimo-pardavimo sutartinius santykius pvz.

Atsisakoma privalomos prekių ženklo apsaugos sąlygos — galėjimo ženklą pavaizduoti grafiškai.

  • Pro 3, ES teismų jurisprudencijoje iki šiol yra ne viena išspręsta byla, kuriose buvo aiškinami prekių ženklų naudojimo klausimai vykdant ar organizuojant prekių pateikimą rinkai naudojantis elektroninėmis prekyvietėmis.
  • Akcijų pasirinkimo sandoriai palyginti su jais
  • Ginčo esmė 1.
  • Ar el. parduotuvė atsako už prekių ženklo pažeidimą – Amazon byla | TRINITI JUREX
  • Prekių ženklų paieška | Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
  • Dėl prekių ženklų įstatymo - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Grafinio pavaizdavimo reikalavimo atsisakymu siekiama palengvinti galimybes įgyti teisinę apsaugą nestandartiniams žymenims, pavyzdžiui, kvapas, garsas, judesys. Svarbu, kad žymenį būtų galima pavaizduoti tokiu būdu, kuris būtų aiškus, tikslus, savarankiškas, lengvai pasiekiamas, suprantamas, pastovus ir objektyvus.

Kitaip tariant, įsigaliojus Įstatymui žymenį galima bus vaizduoti bet kokiu tinkamu pavidalu naudojant visuotinai prieinamas technologijas ir nebūtinai grafinėmis priemonėmis, svarbu, kad vaizdavimas atitiktų minėtus tikslus. Tai atspindėta Prekių ženklų įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, įgyvendinant Direktyvos 3 straipsnio b punktą, kartu su 13 konstatuojamąja dalimi. Paminėtina, kad grafinio pavaizdavimo reikalavimo buvo atsisakyta ir ES prekių ženklo reglamente, priėmus m.

Taigi, grafinis pavaizdavimas, kaip reikalavimas žymeniui siekiant įgyti jam prekių ženklo apsaugą, nebus taikomas ne tik ES prekių ženklo, bet ir nacionalinio prekių ženklų apsaugos sistemoje. Pažymėtina, kad kitas reikalavimas — skiriamojo požymio tiek abstraktaus, tiek konkretaus buvimas — išlieka ir toliau, nes tai yra prekių ženklo apsaugos pagrindinė šerdis. Praplečiamas absoliučių atsisakymo registruoti ženklą ir ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų sąrašas Įstatymo 7 str.

Konstitucinis Teismas nustatė: I Pareiškėjas — Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio m. II Pareiškėjo — Vilniaus apygardos teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio m.

Naujojoje Įstatymo redakcijoje absoliučių atsisakymo registruoti ženklą ir ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų sąrašas papildomais dviem naujais pagrindais. Pirma, žymuo prekių ženklu neregistruojamas, jeigu jis turi būti neregistruojamas pagal ES teisės aktus ar tarptautines sutartis, kurių šalis yra ES ir kuriose numatyta garantuotų tradicinių gaminių apsauga GTG Įstatymo 7 str.

Todėl tokių pavadinimų nebus galima registruoti kitam subjektui kaip prekių ženklų.

prekių ženklų pažeidimo galimybės rainmaker prekybos strategija

Antrasis naujas pagrindas — prekių ženklu neregistruojamas žymuo, sudarytas iš ankstesnio augalų veislės pavadinimo arba jo esminiuose elementuose atkartojamas ankstesnis augalų veislės pavadinimas, įregistruotas pagal ES teisės aktus Bendrijos augalų veislių reglamentą arba LR augalų veislių apsaugos įstatymą ar tarptautinę sutartį, kurios šalis yra ES ar LR ir kuriose numatoma augalų veislių teisinė apsauga, ir ženklas yra susijęs su tų pačių arba glaudžiai susijusių rūšių augalų veislėmis Įstatymo 7 str.

Patikslinami santykiniai atsisakymo registruoti ženklą ar ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai, o taip pat ir jų taikymo tvarka Įstatymo 8 str.

prekių ženklų pažeidimo galimybės aligatorių rodiklių prekybos sistema

Pirmiausiai paminėtina, kad pašalinama teisinio reguliavimo spraga numatant, kad santykiniu pagrindu yra ne tik registruojamo vėlesnio ženklo ir ankstesnio ES prekių prekių ženklų pažeidimo galimybės turinčio reputaciją Europos Sąjungoje, bet ir ankstesnio nacionalinio prekių ženklo, turinčio reputaciją Lietuvoje, konfliktas Įstatymo 8 str.

Antra, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į ES teisės aktų ir tarptautinių sutarčių, reguliuojančių kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, Įstatyme numatoma, kad sprendžiant ankstesnių kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos bei vėlesnio registruojamo ženklo konfliktą, atsisakyti jį registruoti ar pripažinti registraciją negaliojančią galima tik esant tokioms dviem sąlygoms.

Pirma, pagal ankstesnę kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos paraišką, ši yra įregistruojama. Ir, antra, jeigu pagal galiojančią konkrečiai situacijai taikomą teisės normą kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda suteikia asmeniui teisę uždrausti naudoti vėlesnį ženklą Įstatymo 8 str. Tiesa, lyginant su dabar galiojančiu Prekių ženklų įstatymu, naujosios redakcijos įstatyme nėra specialios nuostatos dėl ankstesnio juridinio asmens pavadinimo ir vėlesnio prekių ženklo konflikto sprendimo, o numatyta tik bendra ankstesnių teisių, tarp jų ir pramoninės nuosavybės teisių konflikto nuostata.

Atrodytų, kad juridinio asmens pavadinimas turėtų pakliūti į pramoninių nuosavybės teisių apimtį, tačiau lieka klausimas, ar tai reiškia, kad klaidinamo panašumo vertinimas nebus būtinas, kadangi Įstatymo 8 straipsnio 1 d.

Be to, abejotina įstatymų leidėjo pozicija, nepatikslinti plačiai žinomo ženklo apsaugos. Pagal Įstatymo naująją redakciją prekių ženklo, pripažinto plačiai žinomu Lietuvoje, apsauga netampa tolygi nacionaliniam prekių ženklui, turinčiam reputaciją.

Apie plačiai žinomo ženklo apsaugos problematiką dar minėsiu toliau. Numatoma sertifikavimo ženklų apsaugos įgijimo galimybė Įstatymo 30 str. Ieškinys dėl domeno perdavimo, grindžiamas  m.

  • Pro 3, m.
  • Dvejetainių parinkčių produkto apžvalga
  • Spausdinti Valstybinis patentų biuras, atlikdamas pareikšto registruoti žymens ekspertizę, vertina tik pareikšto registruoti žymens atitiktį Prekių ženklų įstatyme numatytiems reikalavimams ar žymuo atitinka absoliučius reikalavimus ir ar tinkamai sudarytas prekių ir paslaugų sąrašas ir nevertina šio žymens santykio su ankstesnėmis trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisėmis.

Komisijos Reglamentu EB Nr. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės domenas ketbilietas. Tačiau tokia išvada neapima aplinkybių, ar sąžiningai buvo vykdoma atsakovių veikla pažeidžiant ieškovės autorių teises.

Prekių ženklų paieška

Ieškinys dėl domeno ketbilietas. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, grindžiamą Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio pažeidimu.

prekių ženklų pažeidimo galimybės primityvios prekybos strategijos

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvo pažeista ieškovės turima autorių turtinė viešo paskelbimo teisė ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir atgaminimo bei platinimo teisės ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktaipripažino, kad, vadovaujantis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ji turi teisę į ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio kompensaciją.

Spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė m. Teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovės iki ieškinio pareiškimo žinojo arba privalėjo žinoti apie svetainės turinio naudojimo neteisėtumą. Tačiau teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nuo interneto svetainės pardavimo momento atsakoves siejo bendri veiksmai dėl žalingų pasekmių.

Todėl atsakovėms turi būti taikoma solidarioji atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau — CK 6. Nuosavybės teisių gynimo specifiką lemia ir nuosavybės objektas. Įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų specifiką, įtvirtinti įvairius šių objektų savininkų pažeistų teisių gynimo būdus, inter alia susijusius su jiems padarytos žalos, kitų praradimų atlyginimu kompensavimu.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad prekių ženklo savininkas gali patirti įvairių praradimų — tiek materialinio, tiek moralinio pobūdžio kaip antai: prekių ženklo vertės sumažėjimo, prekių ženklo savininko įmonės reputacijos sumažėjimo ir kt. Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos, inter alia jos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, konstitucinio teisinės valstybės principo kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų atlyginti kompensuoti savininko patirtus tiek materialinio, tiek moralinio pobūdžio praradimus.

Prekių ženklų pažeidimo galimybės reguliavimas turi sudaryti prielaidas, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės specifiką, apskaičiuoti prekių ženklo savininko dėl kito asmens neteisėtų veiksmų patirtus praradimus; tais atvejais, kai kartais net neįmanoma apskaičiuoti prekių ženklo savininkui padarytos materialinės žalos dydžio, reikia nustatyti ir tokius šiems savininkams atsiradusių praradimų atlyginimo būdus, kurie nebūtų siejami vien tik su jam padaryta materialine žala.

Pažymėtina, kad pagal Konstituciją įstatymuose turi būti numatyta atsakomybė tiesiogini dvejetaini opcion prekybos signalai prekių ženklo savininkų teisių pažeidimą, inter alia pareiga atlyginti prekių ženklo savininkui padarytą materialinę ir moralinę žalą praradimus.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad  būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kylantis iš Konstitucijos, inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardytos įvairiais kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama iškreipiama šių žalos rūšių konstitucinė samprata Konstitucinio Teismo m. Konstitucinis imperatyvas atlyginti materialinę ir moralinę žalą yra neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos už padarytą žalą atlyginti teisingai.

Taigi Konstitucijoje reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti Konstitucinio Teismo m. Konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, reikalaujančiais, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina prekių ženklų pažeidimo galimybės ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas interneto prekybos forex pradedantiesiems konstitucinio imperatyvo turi paisyti ir įstatyme įtvirtindamas tokius prekių ženklo savininkui padarytos žalos atlyginimo būdus, kai už praradimus, atsiradusius savininkui dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, išmokėtino atlyginimo kompensacijos dydis nėra eksplicitiškai siejamas vien tik su atsiradusia materialine žala.

Konstitucijoje netoleruojamas toks teisinis reguliavimas, kai teismas, pagal Konstituciją inter alia jos straipsnį privalantis vykdyti teisingumą, negali, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui padarytos materialinės ir arba moralinės žalos dydžio ir, vadovaudamasis teise, inter alia nenusižengdamas teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingo atlyginimo už asmens patirtą materialinę ir arba moralinę žalą Konstitucinio Teismo m.

Įstatymų leidėjas, reguliuodamas žalos atlyginimo santykius, inter alia žalos, neteisėtais veiksmais neveikimu padarytos prekių ženklo savininko interesams, privalo paisyti ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Kaip ne prekių ženklų pažeidimo galimybės savo teisės aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisinis aiškumas, teisinis tikrumas.

Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus. Konstitucinis Teismas m. IV Dėl Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio m. Minėta, kad pareiškėjas — Vilniaus apygardos teismas prašo ištirti, ar Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio m.

Minėta, kad iš Konstitucijos 46 straipsnio, inter alia šiame straipsnyje įtvirtintų sąžiningos konkurencijos apsaugos ir vartotojų teisių gynimo imperatyvų, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų veiksmingą prekių ženklo savininko bei vartotojų teisių apsaugą. Minėta ir tai, kad Iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys reikalavimai užtikrinti nuosavybės neliečiamumą ir jos apsaugą visa apimtimi taikytini ir ginant intelektinės nuosavybės teises, užtikrinant prekių ženklo savininko nuosavybės neliečiamumą bei jos apsaugą; nuosavybės teisių gynimo specifiką lemia ir nuosavybės objektas.

Įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų specifiką, įtvirtinti įvairius šių objektų savininkų pažeistų teisių gynimo būdus, inter alia susijusius su jiems padarytos žalos, kitų praradimų atlyginimu kompensavimu ; prekių ženklo savininkas gali patirti įvairių praradimų — tiek materialinio, tiek moralinio pobūdžio kaip antai: prekių ženklo vertės sumažėjimo, prekių ženklo savininko įmonės reputacijos sumažėjimo ir kt. Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos, inter alia jos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, konstitucinio teisinės valstybės principo kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų atlyginti kompensuoti savininko patirtus tiek materialinio, tiek moralinio pobūdžio praradimus.

Prekių ženklų reforma Lietuvoje

Minėta, kad Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio m. Šiame nutarime minėta ir tai, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio m. Vertinant Prekių ženklų 51 straipsnio m. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl prekių ženklo savininkui kitų asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, inter alia apskaičiuodamas nustatydamas kompensacijos dydį pagal atitinkamos prekės ar paslaugos teisėto pardavimo kainą, privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais, atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes.

Minėta, kad Prekių ženklų įstatyme įtvirtinto kompensacijos instituto esmė ir paskirtis —  apginti ženklo savininko pažeistas teises, teisingai jam atlyginant jo patirtą žalą, kuri gali pasireikšti įvairiais tiek materialinio, tiek moralinio pobūdžio praradimais.

Vadinasi, apskaičiuodamas nustatydamas kompensacijos dydį teismas negali iškreipti kompensacijos, kaip vieno iš prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynimo būdų, esmės ir paskirties — teisingai atlyginti jo patirtą žalą.

Taigi Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio m. Kiekvienu atveju nagrinėjantis el. Komentarai uždrausti.

Ar el. parduotuvė atsako už prekių ženklo pažeidimą – Amazon byla

Aišku, šioje vietoje dar padarykime išlygą, kad teisių į prekių ženklą pažeidimas platinant prekes ir per elektronines prekyvietes jas užsakant per elektronines platformas yra aktualus tik tuomet, kai išimtinė prekių ženklo savininko platinimo teisė nėra išsemta pasibaigusi.

O platinimo teisė baigiasi, t. Po pirmojo prekių pardavimo pagal bendrą taisyklę, tokios prekės toliau gali būti laisvai platinamos įskaitant ir lygiagrečią prekybą visoje Europos ekonominės erdvės teritorijoje. Grįžkime prie minėtosios m. Konkrečiai šioje byloje buvo aiškinamos  m.

V. Mizaras. Naujoji Prekių ženklų įstatymo redakcija: esminiai pokyčiai, kuriuos verta žinoti

Tarybos reglamento EB Nr. Šios reglamentų nuostatos susijusios su šio komentaro pradžioje paminėtosiomis prekių ženklo savininko teisėmis. Amazon Services Europe suteikia tretiesiems asmenims — pardavėjams — galimybę interneto svetainės amazon. Pardavimo atveju, šių prekių pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos tarp trečiųjų asmenų — pardavėjų ir pirkėjų. Atitinkamas prekes užsakius pirkėjams jiems siunčia išorės paslaugų teikėjai ne Amazon.

Po to, kai bendrovė Coty įspėjo pardavėją, kad Davidoff prekių ženklo suteikiamos teisės dar nėra pasibaigusios, kiek tai susiję su prekėmis, pastarosios patikėtomis Amazon FC Graben pagal minėtą programą, nes jos nebuvo išleistos į Europos Sąjungos rinką, pažymėtos šiuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu, pardavėja įsipareigojo nutraukti pažeidimą.

Amazon Services Europe perdavė bendrovei Coty paketą su 30 kvepalų buteliukų. Po to, kai kita Amazon grupei priklausanti bendrovė pranešė bendrovei Coty, kad 11 iš 30 perduotų buteliukų priklausė kitam pardavėjui, bendrovė Coty pareikalavo, kad Amazon Services Europe nurodytų jai šio kito pardavėjo pavardę pavadinimą ir adresą, nes 29 iš 30 buteliukų atveju nagrinėjamo prekių ženklo suteikiamos teisės dar nebuvo pasibaigusios.

Ar el. Amazon Services Europe suteikia tretiesiems pardavėjams galimybę interneto svetainės amazon. Pardavimo atveju, šių prekių pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos tarp tokių trečiųjų pardavėjų ir pirkėjų. Atitinkamas prekes siunčia išorės paslaugų teikėjai.

Amazon Services Europe atsakė, kad negali patenkinti šio prašymo. Pirmosios instancijos Žemės teismas LandgerichtVokietijoje šį bendrovės Coty ieškinį atmetė. Bendrovės Coty pateiktas apeliacinis skundas buvo taip pat atmestas, nes apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad Amazon Services Europe nagrinėjamų prekių nei sandėliavo, nei siuntė, ir kad Amazon FC Graben šias prekes sandėliavo pardavėjos ir kitų pardavėjų prašymu.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Vokietijos teismas nurodė, kad kasacinio skundo baigtis priklauso nuo to, ar ES prekių ženklo reglamentų minėtosios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad asmuo, sandėliuojantis trečiojo asmens prekes, kuriomis pažeidžiamos teisės į prekių ženklą, nežinodamas apie tokį pažeidimą, šias prekes sandėliuoja, turėdamas tikslą jas siūlyti arba pateikti rinkai, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, net jei siūlyti minėtas prekes arba pateikti jas rinkai ketina tik trečiasis asmuo.