Stiklo baliustrados sistemos glazgas, Louise - Doughty. .AkligatvisLT

Netgi dabar prisiminimas apie šią akimirką mane stingdo, apmirštu vidur darbo, kad ir kuo užsiimčiau, tai verčia mane žvelgti nežinia kur tolyn, vis tebesistebint, kaip lengvai, kaip natūraliai tai įvyko, kaip tai, kas visada atrodydavo apsunkinta visokiais tabu ar sąlygomis, galėjo įvykti vien nusmaukus nuo mūsų kūnų fizines kliūtis. Taip pat labai svarbi yra vaiko darbo vieta: stalas ir kėdė.

Sniegas kybojo ore, - tiek apie tą dieną prisimenu, - nors dar nesnigo.

Welcome to Scribd!

Tame tirštame, dalelyčių prisotintame ore slypi kaž­ kas tokio tuoj pat įvyksiančio - sniego pažadas, pagalvojau sau žingsniuodama Parlamento rūmų link. Mintis buvo maloni, nes avėjau aulinius - aulinius iki pusės blauzdos, patentuotos odos, bet žemakulnius. Tokius avi pusamžė moteris, nes tie jai pade­ da pasijausti jaunesnei.

Kas dar? Kas gi patraukė tavo dėmesį? Vilkėjau minkšta šviesiai pilka džersio suknele su apykakle, o ant jos - aptemptą juodą stiklo baliustrados sistemos glazgas su didelėmis sidabrinėmis sa­ gomis.

Uploaded by

Plaukus buvau ką tik išsitrinkusi - gal tai padėjo? Be to, neseniai buvau išsikarpiusi plaukus ir juos, šiaip neįspūdingai rudus, paįvairinusi keliomis šviesesnėmis, cukruje skrudintų migdolų atspalvio, sruogomis. Turbūt buvau savimi patenkinta, tegul ir ne kaip nors ypatingai.

Kalbėdama apie save tuo metu atrodau šiek tiek pasipūtusi, nes tokia esu Kelios savaitės anksčiau man bandė siūlytis perpus jaunesnis vyras, - daugiau apie tai vėliau, - ir tai be galo sustiprino mano savimaną.

Aš nesutikau, bet paskui kurį laiką mane apnikusios fantazijos vis dar tebekėlė nuotaiką. Trečią kartą turėjau kalbėti vyriausybiniam komitetui ir jau žinojau tvarką - išties dariau jiems pranešimą vakar.

Pra- sistūmiau pro sukamąsias Parlamento Grotinių rūmų duris ir numečiau rankinę ant rentgeno aparato konvejerio juostos, linktelėjau galva ir nusišypsojau apsaugininkei, dar pajuoka­ vau, kad antrą dieną iš eilės užsisegiau tą pačią masyvią sida­ brinę apyrankę tikėdamasi būti už dyką pamasažuota.

Pasisu­ kau į fotoautomatą, kad mane nufotografuotų vienkartiniam leidimui įeiti be palydovo. Kaip ir vakar, žengiant pro arką, ta supypsėjo. Pakėliau rankas, kad stambi apsaugininke ga­ lėtų mane apčiupinėti. Kaip patologiškai įstatymus gerbianti moteris, jaučiu jaudulio virpulį, kad turiu būti apieškota: čia ar kokiame nors oro uoste. Visada lieku nusivylusi, jeigu nuo 26 manęs neįsijungia pavojaus signalas.

Apsaugininke šiurkščiai apčiupinėjo abi mano rankas, paskui pasuko plaštakas ir su­ dėjo jas tarsi maldai, kad jų briaunomis galėtų įsistumti man tarp krūtų.

Apsaugininkai vyrai stovėjo ir žiūrėjo, todėl kūno apieška atrodė dviprasmiškesnė, negu būtų buvusi jiems pa­ tiems tikrinant. Ji atsitiesė, pasisuko ir įteikė leidimo kortelę su virvele. Pasi­ kabinau ją ant kaklo ir truputėlį pasilenkiau prispausdama prie leidimus nuskabančio įtaiso.

UAB - evelsa.lt verslo informacijos paieška

Šis man atidarė antrąsias, stikli­ nes, duris. Komitetui turėjau kalbėti dar tik po pusvalandžio, bet at­ vykau anksčiau, kad galėčiau nusipirkti didelę porciją kapuci­ no. Atsisėdau atrijuje po figmedžiu prie apskrito staliuko. Ant kavos užsibarsčiau rudojo cukraus, paskui skaitydama vakar užsirašytas pastabas nusilaižiau nuo smiliaus užsilikusius kris­ talėlius ir dar visus surinkau, įkišusi pirštą į popierinį pakelį.

Prie staliukų aplink mane sėdėjo parlamentarai ir jų svečiai, valstybės tarnautojai, šiuo metu besiilsintis maistą tiekiantis personalas, žurnalistai, mokslininkai, sekretoriato darbuotojai ir visokie pagalbininkai Štai toks įprastas, kasdienis valdžios gyvenimas - rutina, detalės, klijai, laikantys mus visus drauge. Aš buvau iškviesta, kad padėčiau komitetui priimti sprendimą dėl rekomenduojamų klonavimo technologijos apribojimų.

Daugelis žmonių vis dar mano, kad kaip tik tai yra genetika, nieko daugiau, tik veisimo eksperimentai - kiek identiškų avių, pelių arba augalų galime sukurti. Neišsenkantis javų derlius, kvadratiniai pomidorai, kiaulės, kurios niekada nesirgs arba nesusargdins mūsų, - tie patys neišsamūs debatai, mūsų veda­ mi metų metus.

Structum rugpjutis by UAB Structum projektai - Issuu

Jau buvo praėję treji metai nuo mano pirmo pranešimo komitetui, bet kai dabar mane vėl pakvietė, žinojau, kad kartosiu lygiai tuos pačius argumentus. Štai ką mėginu pasakyti: tą dieną buvau gerai nusiteikusi, bet šiaip ji stiklo baliustrados sistemos glazgas visiškai paprasta. Sėdėjau ten, gurkšnojau ka­ vą, skaitydama savo užrašus braukiau sau už ausų plaukus ir visą tą laiką nejaučiau, kad tu mane stebi. Vėliau tu labai smulkiai iš savo požiūrio taško apibūdinai tą akimirką.

Pasirodo, vienu metu aš pakėliau akis ir apsidairiau aplink, tartum kas nors būtų ištaręs mano vardą, o paskui vėl įkniubau į užrašus. Tu nusistebėjai, kodėl taip pasielgiau. Po kelių minučių pasikasiau dešinę koją.

Dar po kažkiek laiko atbulais pirštais persibraukiau per panosę, o stiklo baliustrados sistemos glazgas pasiė­ miau nuo staliuko popierinę servetėlę šalia kavos puodelio ir išsišnypščiau nosį. Visa tai tu stebėjai prie savo staliuko už kelių pėdų, jausdamasis saugiai, nes žinojai, kadjeigu pažiūrėčiau ta­ vo pusėn, tavęs neatpažinčiau, nes buvai man svetimas. Iš to tu supratai, kad ruošiuosi eiti į komitetą ar posėdžių salę kur nors netoliese.

Prieš atsistodama sulanksčiau popieri­ nę servetėlę ir su šaukšteliu įdėjau į kavos puodelį. Tvarkinga, pagalvojai tu.

Rasta rezultatų:

Atsikėliau nuo kėdės ir pasilyginau suknelę - iš priekio ir iš užpakalio, greitomis perbraukdama delnais. Pirš­ tais abipus veido pasitvarkiau plaukus. Pasikabinau ant peties rankinę ir pasiėmiau nuo staliuko aplanką. Nueidama atsigrę­ žiau patikrinti, ar nieko nepalikau. Vėliau tu man pasakysi iš to supratęs, kad turiu vaikų. Vaikai visada ką nors palieka, ir kai įgyji įprotį nueidama nuo stalo tikrinti, sunku jo atsikratyti, net jei taviškiai jau suaugę ir palikę namus.

Tačiau neatspėjai, kokio amžiaus mano vaikai, neteisingai supratai. Pamanei, kad jų susilaukiau vėlai, jau nusistovėjus karjerai, o ne jai dar tik prasidėjus. Pasak tavęs, nužingsniavau nuo staliuko užtikrintai ir tiks­ lingai. Turėjai galimybę stebėti mane, drožiančią per platų er­ dvų atriju, paskui atvira laiptine viršun į komiteto patalpas.

Žengiau ryžtingai, iškelta galva, nesidairydama aplink.

DUOK5 - Gintės kvietimas Termopalo komandai

Visai 28 nenumanydama, kad galėčiau būti kieno nors stebima. Vėliau pasakei, jog tai buvo patrauklu, nes dėl to atrodžiau kartu pasi­ tikinti savimi ir naivi. Ar tą dieną bent ką nors numaniau gurkšnodama kavą? Vė­ liau tu norėjai tai sužinoti, mygai mane pasakyti, kad jaučiau tave ten esant, norėjai išgirsti, ar žinojau tave stebint.

Ne, ne, pasakiau, kavinukėje visai to nenujaučiau. Tuo metu mąsčiau, kaip komitetui, sudarytam iš ne specialistų, suprantamiau pa­ aiškinti, kodėl tiek daug mūsų genų nefunkcionuoja, kitaip nei tie, kurie koduoja baltymus.

Mąsčiau, kaip geriausiai paaiškinti, kiek mažai mes žinome. Jokios nuojautos? Visiškai jokios? Atrodei šiek tiek įsižeidęs arba toks dėjaisi. Kaip aš galėjau tavęs nejausti?

Jūsų laukia daug vertingų patarimų ir praktiškų idėjų, kurias galėsite panaudoti savo namams. Svarbu netgi tai, kokius vaizdus matysime pro langą arba su kokia tvarka ir kaimynais susidursime išėję į kiemą. Tad ko paprastai nori būsto pirkėjai ir ar visada jų norai teisingi? Populiariausi yra 2 ir 3 kambarių butai. Jų nupirkta po

Ne, ne ten, aš vis sakydavau, bet galbūt, galimas daiktas, nebuvau tuo tikra, kažką pajutau komiteto salėje. Mano pranešimas vyko pagal planą, ir rytas jau buvo be­ sibaigiąs.

Ką tik atsakiau į klausimą, kaip sparčiai plėtojamos klonavimo technologijos - mat jie, komiteto nariai, esantys vieši asmenys, todėl privalantys užduoti visuomenei rūpimus klausimus.

Komiteto pirmininkei paprašius leisti dokumentuo­ se pasitikrinti, ar klausimų eiliškumas teisingas, stojo trumpa pauzė. Vienas parlamentaras jai iš dešinės, - kažkoks Kristo­ feris, buvo parašyta plastikinėje plokštelėje prieky jo, - suirzęs gestikuliavo.

Aš kantriai laukiau.

Iš grafino įsipyliau į stiklinę dar vandens ir gurkštelėjau. Ir tuo metu pajutau keistą turinio rinkodaros strategijos variantai - įtampos dilgčiojimą pečiuose ir sprande.

Jausmas buvo toks, lyg salėje už manęs dar kažkas būtų - tartum oras būtų išsykko nors prisipildęs. Kai pirmininkė vėl pažiūrėjo į mane, pamačiau jos žvilgsnį nuslystant pro šalį, į kėdžių eilę už manęs. Britiškame universitete niekada neturėjau profesoriaus pareigybės - vienintelis kartas, kai iš­ vis turėjau šį titulą, buvo tuomet, kai metus dėsčiau viename Amerikos universitete, o mano vyras Bostone dalyvavo Jungti- 29 nių Valstijų klinikinių tyrimų mokslinių mainų programoje.

Už manęs dviem eilėmis krėsluose sėdėjo parla­ mentarų pasitelkti mokslininkai su užrašinėmis ir lentelėmis, prie kurių buvo prisegti popieriai, padėjėjai, čia stiklo baliustrados sistemos glazgas tam, kad sužinotų ką nors, kas paskui jiems galėtųpagelbėti ko­ piant karjeros laiptais. Akies krašteliu pastebėjau, kad įeinamo­ sios durys salės kampe be garso užsiveria. Kažkas ką tik išėjo. Tas Kristoferis sušnarpštė, palinko krėsle į priekį ir pradėjo formuluoti savo klausimą balsu, pakankamai garsiu, kad su­ prastumjį neišmanant genetikos pagrindų.

Maždaug po dvidešimties minučių komitetas padarė pietų pertrauką. Manęs paprašė dalyvauti ir po jos, nors jau buvo­ me aptarę daugumą mano srities klausimų.

Mat jie tik norėjo apsidrausti, kad netektų manęs iškviesti per savaitę dar kartą ir mokėti už dar vieną dieną. Man atsistojus ir dedantis popierius, tarnautojai ir padėjėjai patraukė pro duris.

Keli parlamentarai pasuko pro jiems skirtą išėjimą, o likę komiteto nariai tyliai ta­ rėsi. Vienintelė reporterė spaudai skirtoje ložėje kažką užsira- šinėjo į bloknotą. 49ers prekybos galimybės buvo tiršta žmonių, - matyt, visi komitetai nusprendė anksti padaryti pietų pertrauką, - ir aš stabtelėjau svarstydama, stiklo baliustrados sistemos glazgas grįžti į kavinę atrijuje, o gal išvis palikti rūmus.

Pagalvojau, kad grynas oras man praverstų.

Valgyti toje pačioje kavinėje su parlamentarais ir jų svečiaisjau seniai man buvo ne­ be naujiena. Kol svarsčiau, koridorius pratuštėjo, o ant vieno iš suolų priešais sėdėjo vyriškis. Tyliai kalbėdamas mobiliuoju te- 30 lefonu jis žiūrėjo j mane.