Uponor grindų šildymo sistemose atstumas tarp montuojamų grindyse vamzdelių paprastai imamas 150 - 300 mm, tačiau atskirais įpatingais atvejais naudojamas montavimo žingsnis 100 - 400 mm.

Atstumas tarp grindų šildymo vamzdžių

Vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių vamzdžių montavimo žingsnį yra temperatūros skirtumas grindų paviršiuje.
Projektuojant grindų šildymo sistemą yra trys pagrindiniai kintamieji dydžiai: šiluminė galia, (šilumos srautas) [W/m2], šilumnešio temperatūra ir vamzdžių montavimo žingsnis.

Suprantama, šiluminė galia yra lemiamas faktorius. Rankinio skaičiavimo atveju jo palengvinimui šilumnešio temperatūra arba montavimo žingsnis priimami kaip pastovūs dydžiai. Lengviau ir lanksčiau yra atlikti projektavimą naudojantis Uponor HSE programa. Susipažinti su ja galima vėlesniame skyriuje arba pas Uponor atstovus.

Šildymo efektyvumas - energijos ekonomija turėtų būti svarbiausia užduotis planuojant grindų šildymo sistemą.Europos Sąjungoje kaip ir dauguma kitų šalių egzistuoja daug įvestų apribojimų ir rekomendacijų sunaudojamai energijai. Tuo pačiu tikslu sukurtas ir jau pradedantis veikti kai kuriose šalyse Žalios Statybos standartas, kuris yra tiesiogiai susijęs su energijos nuostolių mažinimu.

Didėja reikalavimai ir garso izoliacijai, kuriai skiriamas vis didesnis dėmesys - šiluminė  grindų izoliacija apie kurią buvo kalbama anksčiau atlieka ir patalpų triukšmo izoliacijos funkciją.

Vamzdžių kontūrų montavimo būdai

 

Uponor vamzdžius galima montuoti visais standartiniais kontūrų vyniojimo būdais. Grindų šildymo sistemose naudojami trys pagrindiniai vamzdžių konfigūravimo metodai. Pasirinkimas optimaliausio varianto priklauso nuo statybos niuansų (konstrukcijos tipo ir tvirtinimo būdo) patalpų formos ir dydžio ir projektuotojų bei montuotojų priimtos praktikos - nuostatų. Pagrindinė taisyklė planuojant ir instaliuojant grindų kontūrus – paduodamas vamzdis turi būti pravedamas tose vietose, kur yra didesni šilumos nuostoliai (išorinės sienos, langų zonos).

Pastaba:

Visais atvejais montuojant grindų šildymo vamzdžius būtina išlaikyti nuo sienos atstumą ne mažiau kaip 5 cm, o nuo karštų paviršių, liftų šachtų, šulinių ne mažiau 20 cm. (pagal EN 1264)

Taipogi reikia atkreipti dėmesį, kad vamzdžiai kirstų deformacines temperatūrines siūles tik vienoje vietoje.

 

 blogai: gerai:
blogas vyniojimas - www.evelsa.lt
 
geras vamzdzio vyniojimas - www.evelsa.lt
 


Kad išvengti didelio grindų paviršiaus temperatūros išsibarstymo šilumnešio temperatūros vamzdžių kontūre skirtumas tarp paduodamo ir grįžtamo vamzdžio turi būti nedidelis – optimalus yra 5?C (leidžiamas apie 10?C).

Norint turėti tolygesnę grindų temperatūrą montavimo spirale būdas turės daugiau pranašumo prieš vamzdžių montavimą gyvatuko principu.

Periferinė zona

 

  Periferinė grindų zona, kurioje galima aukštesnė paviršiaus temperatūra (iki 35?C maksimaliai) paprastai įrengiama iki 1m pločio nuo išorinės sienos. Periferinėje zonoje galios skaičiavimas naudojant Uponor diagramas atliekamas pagal viršutines ribojimo kreives.
Jei planuojamas pagrindinėje zonoje vienas vamzdžių kontūras nuosekliai po periferinės zonos būtina įvertinti, kad periferinėje zonoje esančio vamzdžio temperatūros skirtumas būtų toks, kad įeinančio į gyvenamą zoną vamzdžio temperatūra neviršytų tokios, kad grindų paviršius įšiltų daugiau leidžiamų 29?C. (Diagramose apatinės ribojimo kreivės).



Vamzdžių kontūro montavimas gyvatuku (A konfigūracija)

 

Šis vamzdžių vyniojimo būdas lengvai atliekamas, grindų temperatūra pasiskirsto tolygiai mažėjimo nuo išorinės sienos link, rekomenduojama kai atstumas tarp vamzdžių pakankamas jiems išlenkti 180? kampu ir kai patalpos nėra labai didelės. Pagrindinis privalumas  - tinka bet kokios tipo grindų konstrukcijoms ir patalpų formoms, norint turėti viename kontūre skirtingų galių zonas  patogu keisti vamzdžių žingsnį, pagrinde naudojamas daugumoje atveju gyvenamų namų projektuose.

Kadangi vamzdžių vyniojimas vyksta nuo išorinės/lauko sienos, tose vietose ir grindų paviršiaus temperatūra bus aukštesnė, tuo pačiu ir šiluminė galia iš grindų didesnė, taip kompensuodama didesnius šilumos nuostolius.  
Sausoje grindų konstrukcijose (tarp Al plokščių, Siccus sistema) vamzdžiai montuojami tik šiuo metodu.

Vamzdžių montavimas dvigubu gyvatuku (B  konfigūracija)

Šio vyniojimo būdo principas – paduodamas ir grįžtamas vamzdis eina lygiagrečiai vienas kito. Šis būdas užtikrina  tolygesnį (lyginant su A metodu) grindų paviršiaus temperatūrą, bet nevienodą šilumos galią mažų patalpų atskiroms zonoms. B konfigūracija rekomenduojama didelio ploto ir didesnių galių patalpoms – bažnyčioms, angarams ir kitokios paskirties pramoniniams objektams.
Vamzdžių kontūro montavimas spirale(C konfigūracija)

 

Ši konfigūracija rekomenduojama didelio šilumos poreikio patalpoms, taipogi rekomenduojama labai mažoms patalpoms ar kai atstumas tarp vamzdžių yra labai mažas ir juos sunku yra išlenkti 180? kampu.