Šiuolaikinių statybinių medžiagų eksploatacijos įvairiapusiškumas leidžia gyvenamų patalpų įvairiose grindinio šildymo sistemų konstrukcijose naudoti praktiškai visas tipines grindų dangas.
Kad vėlesniuose etapuose būtų išvengta problemų kiekvieno tipo grindų dangos charakteristikos turi būti įvertintos projektavimo stadijoje. Pagrindinį dėmesį reikia atkreipti į suminį (bendrą) pasirinktos grindų dangos šiluminės varžos koeficientą Rλβ. Grindinio šildymo atveju grindų dangos varža neturi viršyti 0,15 [(m2xK)/W]. Kuo mažesnis bus dangos Rλβ, tuo efektyvesnė bus grindinio šildymo sistema.


Keramika, natūralus akmuo ir betonas

Šios apdailinės grindų medžiagos gali būti naudojamos tiek plono sluoksnio, tiek ir didesnio. Reikėtų tik prisiminti, kad didesnis grindų dangos storis padidins grindų virš šildymo vamzdžių konstrukciją, kas lems didesnę grindų šildymo inerciją ir valdymo reakcijos laiką.

 

Kiliminės dangos  

Paprastai kiliminės dangos tinka virš šildomų grindų. Šio tipo grindų danga turi būti gerai prigludusi visu paviršiumi, ir jų mažas šilumos laidumas turi būti įvertintas.
Kai kurių tipų dangos pasižymi aukštomis šiluminės izoliacijos savybėmis, kurios gali sumažinti grindų šildymo spinduliuojamą šilumą. Tinkamos grindų šildymui kiliminės dangos žymimos atitinkamu sertifikuotu specialiu ženklu su trimis rodyklėmis iš viršaus.


Plastikinės dangos

 

Plastikinių medžiagų temperatūrinio plėtimosi tipinės charakteristikos pagrinde lemia jų galimumą ir panaudojimo tinkamumą grindinio šildymo sistemose.


Medinės dangos

 

Grindys gali būti dengiamos parketo lenta arba kito tipo medine apdaila. Nepatartina didinti šiluminį pasipriešinimą naudojant papildomas montavimo medžiagas tokias kaip gofruotas kartonas. Tokiais atvejais, kai naudojamos jau pagamintos medinės panelės/plokštės, be didesnių problemų jas montuoti galima su  išlyginimui skirta medžiaga.

 

Tais atvejais, kai realūs grindų dangos šiluminio laidumo parametrai nėra žinomi, skaičiavimuose priimta imti
Rλβ = 0,1 [(m2xK)/W]


Pastaba:

Kaip skirtingų grindų dangos įtakoja grindų šildymo sistemų pagrindiniams parametrams žiūrėkite atitinkamų konstrukcijų pateikiamose skaičiavimo diagramose.

Betono sluoksnio virš vamzdžių storis

 

Šilumos atidavimas grindinio šildymo atveju tiesiogiai priklauso nuo vamzdyno montavimo gylio.
Sistemose, kuriose vamzdžiai randasi gyliau už standartinį rekomenduojamą gylį kad pasiekti tą patį rezultatą šilumnešio temperatūra turi būti aukštesnė. Iš kitos pusės esant didesniam vamzdžių gyliui grindų temperatūros pasiskirstymas bus tolygesnis. Standartinis betono sluoksnis virš vamzdžių yra
Su =  45 mm, o anhidridinio skiedinio atveju jis gali būti sumažintas iki 30 mm.

Kai ant grindų planuojama papildoma kiliminė danga, būtina skaičiuoti bendrą grindų dangos varžos koeficientą:

 

Rλβ = [(Ag–Ab)x Rλo + Ab x(Rλo+Rλt)]/Ag


čia:   Ag   – bendras patalpos plotas;
        Ab   – kiliminės dangos plotas;
        Rλo – pagrindinės dangos šiluminė varža;
        Rλt  – kiliminės dangos šiluminė varža.

Pavyzdys:
jei 25 m2 patalpos grindyse keramika Rλo=0,02 m2K/W yra 8m2 kilimas su Rλt=0,15 m2K/W  bendra grindų šiluminė varža bus

      Rλβ = [(25–8)x 0,02 + 8 x(0,02+0,15)]/25
      Rλβ = 0,07 m2K/W

Pastaba:

  • tais atvejais, kai grindų danga turi mažą šiluminį laidumą (medinės dangos), vamzdžiai gali būti montuojami šiek tiek arčiau grindų dangos;
  • užbetonuojant vamzdžius yra svarbu išvengti apie vamzdyną susidarančių oro „kišenių“, kas ženkliai sumažina šilumos iš vamzdžių atidavimą į betoną.